švelys — ךvelỹs (plg. vok. Schwelle) sm. (4) KII176, Brš, švẽlis (2) K, KII176, Pgg; N 1. sienojas, rąstas (ppr. apatinio pastato vainiko): Ciecorius … įdavęs stukį supuvusio švelio LC1888,45. Kogi pakrypo tas namas? – Nagi švelỹs papuvęs Lkš. | prk … Dictionary of the Lithuanian Language
švelia — ךvelià sf. (4) 1. žr. švelys 1: Prie pirkios guli švelià Grv. 2. žr. švelys 3: [Klojime] tik šveliàs dėjau naujas, o teip viskas da nesupuvę buvo Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
švelius — ךvèlius sm. (2) Sn, Ūd, Ldvn, šveliùs (4) Lp 1. žr. švelys 1: Kap vėtra pasiūbavo kluoną, tai visi švèliai išsižergė Dkš. Šiąnakt arkliai išmušė duris ir išvertė švèlių Pns. 2. Vs, Btr durų šulas, šoninė stakta … Dictionary of the Lithuanian Language